Prekystalis

Jessica nustebusi pazvelge i Gabrieliu. Taciau staiga jos veidas persimaine ir ji nutvieske neaiskus pyktis.
-Kodel as tureciau tau padeti? Is pradziu nori mane nuzudyti, uzpuoli, atemi man svarbius uzrasus, o dabar prasai padeti?

Pamates Jess pykti jis nusikvatojo.
-Galima pamanyti, kad normaliomis salygomis turetum is ko rinktis. Taciau si karta yra kitaip. Taip, as prasau tavo pagalbos.

Jessica suglumo del Gabrieliaus rimtumo.
-Ko tau is manes reikia? As negaliu nei suteikti tau kokiu ziniu, nei padeti uzgrobti valdzia ar ka nuzudyti.

Gabrielius paleido peilio rankena.
-To taves neprasysiu. Man nereikia nei ziniu, nei valdzios, nei kieno nors tiesiogines mirties. Man reikia tavo gebejimu.

Jessica uzsimerke ir giliai ikvepusi pazvelge i Gabrieliu.
-Ar zinai, ko manes prasai?

-Taip, bet neturiu is ko rinktis.-tare jis ir parode Jessicai nuo Sea nuimto prakeiksmo zyme.

-What the..Is kur ji gavai?!-suktelejo Jess.

-Perkeliau nuo vienos merginos rieso. Ji sake, kad ja uzpuole nepazistamas zmogus Skersiniame Skersgatvyje. Tai ar padesi?

Jess atsiduso.
-Tu prasai manes mirti uz save. Nebutum buves klastuolis. Taciau esmes nekeicia. Tau beveik nera galimybiu isgyventi, net jeigu as ji ir nuimciau. Beveik visi zmones nuo tokio prakeiksmo mirsta.

-As ne zmogus.-nusisypsojo-tureciau isgyventi.

Jess nuzvelge Gabrieliu ir staiga ja perliejo supratimo banga. Is netiketumo ji vos nesuktelejo, taciau laiku susivalde.
-Tai stai kodel..Tu..Tai tiesa! Bet, po galais, kodel manes? Negi neradai jokiu juodosios magijos keru? Tu turetum galeti atlikti stebuklus su lazdele, jei esi tas, kas galvoju..

-Taip, taciau sie kerai isimtis. Ieskojau butent taves, nes esi vienintele kol kas nors truputi panasi i mane savo krauju. Jessica, prasau, padek.-tare jis isiziurejes i merginos akis.

Jessica atreme jo zvilgsni.
-Nors sakei, kad sikart bus kitaip, vis tiek neturejau galimybes rinktis nuo pat pradziu, ar ne? -saltai tare ji- Bet jei buciau nezinojusi, buciau galejusi rinktis rizika zuti nuo tavo lazdeles arba pagalba tau. O dabar pasikeite tik esme. Arba pagalba, arba tapimas isdavike ir busima medziokles auka.

-Jei nori taip suformuluoti. Taciau apsispresk. Jei nepadesi, as jiems nesakysiu. Sis kambarys apsaugotas nuo ju, bet nezinau,ar pakankamai.

-Gerai.-tare Jess.-Ji isidejo magiskaji peili i rankine ir apejusi prekystali atsistojo pries Gabrieliu.-Skaudes.-ispejo ji.

-As prates.-Tare jis paduodamas Jessicai desiniaja ranka. Paziurejes i Jess atsikvepe.*O ji drasi,-pagalvojo- bet kaina per didele*.

Jessica isidejo magiskaji peili i rankine ir apejo prekystali. Desiniaja ranka paemusi Gabrieliaus ranka ji kairi delna pridejo prie prakeiksmo zymes ir uzsimerke. Staiga kambaryje pasidare nepaprastai salta. Pro uzmerktus akiu vokus Jess mate visa kambari uzliejusia skaisciai auksine sviesa. Delnas eme degti ir ji pajuto, kaip Gabrieliaus ranka suvirpa nuo jo tramdomu pastangu ja atitraukti. Staiga Jess galvoje pasigirdo tolimas triuksmas, kuris vis garsejo, kol pagaliau ji jau galejo isskirti tolimus riksmus. Garso stiprejimas nesiliove ir jis peraugo i pratisa klyksmu versme, nuo kurios merginai net uzgule ausis. Samone islaikyti daresi vis sunkiau, taciau jausdama, kad galas jau arti, ji stengesi kuo labiau susikaupti.Staiga merginos samoneje atsirado keisto spalvu misinio vaizdas, kuris eme palaipsniui tamseti. Galop pries mergina lyg is niekur isdugo sidabriska pamekle, kuri vis garsiau klykaudama pasileido link Jess. Neislaikiusi tramdomos baimes ji kruptelejo ir staiga viskas aptemo.

Gabrielius vos sulaike besiverzianti riksma, nes skausmas buvo nepakeliamas. Taciau netrukus viskas baigesi taip netiketai, kaip prasidejo. Nuo galvos skausmo apsvaiges jis atsimerke ir vos spejo pagauti bekrintancia nualpusia Jessica. Nieko nelaukes jis kartu su ja dingo oru i saugiausia vieta, kuria tik galejo sugalvoti.

Iejes i parduotuvele Gabrielius lazdele nuvale nuo vitrinos dulkes ir prisedo ant kedes. Istraukes is kisenes pergamento lapa eme ji atidziai tyrineti.

Staiga i langa kazkas stuktelejo. Pakeles galva Gabrielius pamate nutupusia peleda. Pakiles nuo kedes jis atvere langa ir nuriso peledai nuo kojeles pergamento ritineli. Perskaites laiska jis nusijuoke ir paemes savo seniau tyrineta pergamenta isnyko oru.

Oru atkeliaves i parduotuvele Gabrielius atsireme i kede ir atloses galva nusikvatojo. *Pagaliau. Taip seniai laukiau, o dabar ji nebegyva-sypsojosi jis pats sau- na teliko sulaukti paskutiniu ziniu, nes dar neaisku, kaip viskas baigsis*. Gabrielius pakilo nuo kedes ir is prekystalio istrauke pora uznuodytu ziedu, lygiai tokiu pat, kaip Izabelos. Mostelejes lazdele jis juos paverte Nedidelemis laboratorinemis pelemis ir jas idejo i narveli ant palanges. *Na stai, kad situ niekas nesurastu*-Pagalvojo ir linksmas nuejo palei prekystali.

Galop nusprendes kad laikas, jis dingo oru.

Oru atkeliaves i parduotuvele Gabrielius eme tvarkyti lentynas susimastes.

Staiga pasoko nuo kedes ir stveresi uz rieso. *Smalas*-spejo pagalvoti ir iskeliavo oru.

Atsirado oru ir pradėjo laukti gabrieliaus su žiobare.