Uzdraustasis miskas

-galim,- šypteli. - apie ką galvojai?- paklausia eidama šalia Gabrielio.

-galvoju kad labai keista buvo tave cia sutikt butent dabar.-tare eidamas taku

-nesugalvojau, kur dar galėčiau ramiai perskaityt laišką,- šypteli. - kur auga ta tavo žolė? ;]

-uz kokiu 5 min turetumem prieiti dauba.. Gerai, kad jos rasti netoliese isvis imanoma..vis dar bandau pasveikti po to zygio i ezera (( ))

- ir kaip sekasi? -šypteli. - ar man tik atrodo ar tu šiandien perdėtai linksmas? ;]

-sekasi puikiai, nes pagaliau jau beveik normaliai jauciuosi, del to ir linksmas. O tau kaip? Beje long time no see ;)

- galėjai užsukt ir aplankyt *vypteli* - gerai, kad tau jau viskas gerai *šypteli*

-kad as net nezinau, kur tu gyveni -tarstelejo Gabrielius.

- tik nereikia lia lia lia,- nusijuokia. - Kai yra noras, viskas įmanoma ;]

-ir ka gi as turejau daryti, begioti pasikamines ant kaklo lentele su uzrasu "ieskau Seaside"? xD

*pradeda juoktis*
- būtų išradinga xD ir vaizdas neblogas ;D norėčiau pamatyt,- šypteli ir staiga sustoja.
- matei?- rimtai paklausia.

-ka?- paklause Gabrielius ir issitrauke lazdele

- šėšėly, ten prieky,- ramiai pasakė ir pradėjo ieškoti lazdelės.
- fuck, neturiu lazdelės, gal geriau neinam ten? *už nugaros vėl šmėstelėjo šešėlis*
- dbr matei?- kiek sunerimusi paklausė ir apsigręžė.

-maciau. Jei nori-keliauk, as pasilieku. kaip manai, kas ten buvo?

- juokauji? nepaliksiu tavęs. *pradeda įnirtingai dairytis*
- jis per greitai juda, nespėju pamatyt..

-butu nelogiska tau pasilikt. Gali rimtai nukenteti, tuo labiau be lazdeles.

Kai pries juos vel smestelejo seselis Gabrielius pabande paleisti i ji sustingdymo kerus, bet nepataike.

*vadinasi, jis dar neišsiaiškino pakabuko galios- pagalvoja, bet nieko nesako*
- ne viskas yra paremta burtais, nežinome su kuo susidūrėm. *staiga šešėlis priekyje sustoja, bet nieko nedaro*

nesuprasdamas, kas vyksta, Gabrielius zvalgesi tai i seseli, tai i seaside

-palauk, nieko nedaryk,- tarstelėjo ji Gabrieliui ir žengė žingsnį į priekį. šešėlis nejudėjo.
- jis atrodo nepavojingas..

-gal taip, o gal ir ne. Tavo vietoje nepasitikeciau vien intuicija.-tare jis nenuleisdamas lazdeles

*ji žengė dar žingsnį į priekį, šešėlio akys paslaptingai žybtelėjo ir ji sustojo*
- tos akys,- tyliai ištarė ir atsitraukė atgal. *šešėlis slinko artyn, ir kai jis priėjo tam tikrą atstumą, pasirodė žmogaus kontūrai*

Gabrielius idemiai stebejo scena, taciau staiga viskas aptemo ir jis susiemes uz galvos atsireme i medi. Tada vel pajuto jau gerai pazistama skausma ir atsisedo ant zemes giliai gaudydamas ora.

- kas tau? *išsigandusi priėjo prie Gabrieliaus ir uždėjo ranka jam ant peties.
- tai tavo darbas!? -sušuko ji siluetui.

-ne, ne jo,-atsake Gabrielius pakeles akis i Seaside. Tada istrauke is kisenes maza kristolo buteliuka ir atsigere kelis lazuz jame buvusio raudono skyscio. Gabrieliu vel nupurte skausmo banga, bet si karta viskas jau atroda sviesiau

*ji žiūrėjo į tą žmogų ir golvojo kur yra mačius jo akis*
- ko jam reikia?