Uzdraustasis miskas

atsirandu oru labai giliai miske ir tada nubegu link pilies rankoje laikydamas kai ka nematomo

- taip, jis buvo nepaprastas: geras burtininkas ir tyros sirdies.. *tyliai pasako ir nusisypso*
- tu apie mane irgi ;] laikui begant, galbut geriau pazinsim vienas kita ;] *sypteli ir svajingai pazvelgia i ugni*

-uzjauciu del brolio..

*surimteja*
- jis zuvo per mane... mane gelbejo... o as buvau dar visai maza, negalejau jam padeti... *nuleidzia galva ir plaukai uzkrenta ant akiu*

-reiskia toks buvo jo likimas. Tu turejai isgyventi, o to kana buvo jo gyvybe

- likima kuriam mes patys! taip neturejo nutikti *susunka ir atsistoja*
- jis buvo vienintelis kuriuo galejau pasitiketi, o dbr jo nebera, ka tu ismanai!? *susunka ir nubega kazkur gilyn i miska*

kelias sekundes pamastes Gabrielius nusprendzia nesivyti Seaside.*ka ismanau tikrai daugiau, negu ji isivaizduoja-pagalvoja-vienas brolis, tai ne visa gimine...* tada istiesies ranka Gabrielius parodo pirstu i ugni ir ji iskart uzgesta. Pokstelejes isnyksta oru

*kai uzdusta sustoja ir atsisedusi atsiremia i medi*
- jis nkd to nesupras.. net neverta bandyt.. *uzsimerkia ir nusiramina. Po kurio laiko atsistoja ir iseina*

pasigirsta pokstelejimas ir Gabrielius atsiranda miske. Vos speja atsiremti i medzio kamiena ir neislaikes skausmo atsiseda. nuo drabuziu varva vanduo.
-po galais..negerai..negalima taip. galejau vietoje mirti..-sudrebejes Gabrielius istraukia is kisenes lazdele ir sumurma:
-Accio ugniazole!
nuo krumo netoliese atskrenda keletas lapeliu. Isbures inda vandens ir pakaitines ji incendio kerais Gabrielius imeta i ji ugniazoles lapu ir atsigeria skyscio. Po keliu sekundziu viso kuno skaudejimas atslugsta ir jis ramiau nusibraukia nuo veido slapiu plauku sruoga.
-gaila, kad negaliu issidziovinti..
Nusprendes pailseti Gabrielius uzsimerkia ir isiklauso misko tylos

*ateinu prie gabrielio*Labas. Ačiu tau. Jei ne tu aš tikriausiai dabar būčiau negyvas. Ačiu.

*Pamačiusi Gabrielį prieina prie jo ir apkabina*
- Tau viskas gerai?- paklausia nužvelgdama jį.

-nera uz ka-sypteli Gabrielius ir pabando atsistoti, bet vel pajutes skausma staigiai atsiremia i medi- juk negalejau taves palikti likimo valiai

Ačiu

Gabrielius nustebintas netiketo seaside pasirodymo tik tarstelejo:
-taip, atrodo viskas gerai..

atsisukes i Toma tare:
-kita karta is anksto pranesk, kai busi nusiteikes zudytis-nusisypso-kaip jus abu mane radot?

Dar atsiprašau kad anakartą tave užsipuoliau. Nežinau kad dažniausiai tave sutinku čia.

-Tomai, neatsiprasinek..gana..Turejai tam savu priezasciu, esu tuo tikras. Beje, gana taikliai spelioji

Gal

na, kad ir kaip ten bebutu, manau, kad mums visiems butu geriau skirstytis. Jau beveik naktis, tuoj cia knibzdete knibzdes akramantulu ir kitu nakties gyviu

na gerai iki. apsisukau ir išėjau

*nulydėjo Tomą akimis, td atsisuko į Gabrielį*
- tau tikrai viskas gerai? atrodai susirūpinęs... - paklausia tyrinėdama jo akis.
- gal einam pas mane arbatos?- ramiai paklausia.

Tomui nuejus Gabrielius rimtu veidu atsisuko i seaside:
-tiesa pasakius pats nezinau, ar viskas gerai. Na kolkas atrodo, kad nenutiko nieko rimto, bet tuoj paaiskes.

- geriau nepaaiškėtų... tai ką, lieka laukti.. *atsiremia į medį ir pažvelgia į žvaigždėtą dangų*

Na štai aš prie jo. - Ar verta į jį eiti? Paskui galiu susilaukti arešto, o ir taip jau turiu užsidirbusi nemenką bausmę. Ne. Eisiu. Turiu padėti vienaragiams. Juk tas laiškas ant mano stalio tikrai įrodo kad jie yra žudomi. *Įžengiu į mišką ir einu ieškoti vienaragių.*...

Einu mišku ir pamatau sally. Sally ką tu čia veiki?