Stadijonas

*kas čia per idiotas?- pagalvoja, bet nuseka paskui*

*Isejnam misko link*(Beja )

*ateina ir atsisėda į jau įprastą vietą tribūnose. Išsitraukia voka ir išėmusi laišką ima tyrinėti*

*nutaikė lazdelę į laiška ir jis užsidegė, bet netrukus užgeso nei kiek nenukentėjęs*
- Ishiki, koks tu neorginalus,- ramiai pasakė ir šyptelėjo. Tarp eilučių atsirado žodžiai. Sukeisdama raides tam tikra tvarka pradėjo šifruoti brolio paliktą laišką.

pokstelejes Gabrielius atsirado stadijone ir eme vaikstineti. Taciau pamate virsuje silueta ir nusprende paziureti, kas ten, todel dar karta pokstelejes nukeliavo i tribunas.
-Ir kaip sekasi?

-labas ir tau,- pasakė ir sulankstė laišką.
- radau už ko užsikabint,- linksmai pasakė.

-tai saunu,-nusisypsojo jis. Manau, kad dabar, kai jau beveik issiaiskinai laisko prasme, galiu tau parodyti, kas jame svarbiausia. Gal turi ta nuotrauka?

*atsistojo ir padavė laišką Gabrieliui*

isemes is voko nuotrauka Gabrielius dar karta i ja pazvelge. Tada tare:
-laiske irgi yra kai kas svarbaus, bet nepalyginamai svarbesnis pranesimas uzkoduotas cia-dar karta nuzvelge blizgu judancios nuotraukos pavirsiu-nepykum, jeigu nuotrauka pakeis savo isvaizda?

-ką tuo nori pasakyti: pakeis?

-nemanau, kad mokeciau paaiskint-tyliai nutese jis ir paemes nuotrauka bakstelejo i ja lazdele. Staiga popierius uzsiliepsnojo ryskiai melyna liepsna, bet pati nuotrauka nesudege. Perbraukes ranka per liepsna, Gabrielius ja uzgesino ir padave Seaside nuotrauka. Taciau joje nebebuvo nieko, kas prmintu senaji vaizdeli. Dabar jos pavirsius buvo baltas, o ant jo sviete rudi zodziai.
-Sea,-prakalbo jis labai atsargiai-ar esi kada girdejusi apie miego fleita?

*pažiūrėjo į Gabrielį ir kilstelėjo vieną antakį duodama supras, kad nenutuokia kas tai yra*

syptelejes Gabrielius paaiskino:
-tai fleita, kuri nuzudo isgirdusi jos melodija. O nuotraukoje nurodymas, kur ji yra. Kaip matai, net neuzkoduotas, nes tavo brolis nesitikejo, kad kas nors apie ja issiaiskins. Galima manyti, kad net Akatsuki apie uzrasa ant nuotraukos nezinojo.

*keistai žiūrėjo į nuotrauką*
- tai eime, suraskime ją.

-nepyk, bet cia jau tavo uzduotis. Beje ((zinau, kad mane nudobsi pirmai progai pasitaikius us tai )),man jau laikas. Palieku tave apmastymams.
Gabrielius pabuciuoja Seaside ir dingsta oru.

-šiknius,- sušnypštė ir išėjo iš stadiono.

Sara su Doviliux atėjo nešinos šluotomis.

-gal pasiimam kritli? - pasakiau ruosdamasi sestis ant sluotos

-Aha. Del smauksto nezinau. Tada zaistume dviem pozocijom

smauksto mums niekas net neduotu. - nusijuokiau. - na gerai, noretum gint lankus ar svaidyt?

-Galim ir tą ir tą.

-na manau net ir tu nesugebesi nuo saves ginti lanku. - uzsikvatojau ir pradejau aiskinti, ka pirmiau norejau pasakyti. - jau pagalvojau, kad veliau galetume pasikeisti, bet is pradziu tu noresi ginti lankus ar svaidyt?

-Juk galim abi buti puolejos ir meginti viena is kitos atimti Kritli, bei ginti lankus viena nuo kitos. Reikes tik greitai skraidyti.

- Na siokie tokie nesklandumai tuomet.. juk kamuolio negaudysi laikydama lazda

-Kodel kamuolio negalima gaudyti rankomis?

((Lazdas turi tik atmusejai. Beje, as atsijungiu. Prisijungsiu mazdaug septinta, OK?))