Ezeras

Natalie susimąstė.
- Žinai, o gal reikėjo vytis ir jai padėti?

- gal.. - susimaste ir atsisuko i Natalie. - ji pati susitvarkys, nenoriu matyt tokiu skerdyniu..

Is misko atsklido kentauro riksmas. Po jo pasigirdo dar bent penkiolikos kentauru riksmai ir dejones. Tada daug trakstelejimu. Po viso to seke greiti kanopu kauksejimai ir dar vienas riksmas. Dar vienas trakstelejimas. Po penkiolikos minuciu is misko isejo Aymi tvarkydamasi apsiausta ir siek tiek slubciodama.

- Tai jau turbūt... - Kreivai šyptelėjo Nat ir atsisuko į Dovilę.
- O ką gero nuveikėt, kol manęs nebuvo? Na, kad kentaurų vadą užmušėt tai jau žinau... - nutęsė Natalie.
- Pati net nebūčiau to sugalvojus... - Nat greitai atsisuko į ateinančią Aymi. Priėjusi prie jos ji susirūpinusi pažvelgė į jos koją.
- Kaip tu? - paklausė ir tyliai pridūrė. - Apie kentaurus jau neklausiu...

- Viskas gerai, - Aymi linksmai nusisypsojo. - Ir gerai darai, kad neklausi. Sveikiau tavo nervams, - sukikeno.

Natalie susiraukė įsivaizduodama kaip atrodo ta vieta, kur neseniai buvo Aymi.
- Fe... - tyliai atsikrenkštė Natalie.
- Duok, bent jau pabandysiu padėti... - šyptelėjo Natalie ir pritūpusi prie Aymi kojos tarė:
- Episkey. - Tuomet atsistojusi pažvelgė į Aymi.
- Geriau? Jei ne, tai manau reiks eit pas Gabrielių, gal jis kokį viralą sukurps...

Vos tvardesi, akd garsiai nenusijuoktu.
- Aciu, - kietai suciaupe lupas.

Natalie paniuro.
- Nesityčiok, aš esu rūpestingas žmogus. - Tai ištarusi pati Nat nusijuokė.
- Man atrodo per ilgai aš jau mokytojauju... Tai man ne į naudą. - išsišiepė.

- Mokytojauji? - pakraupo. - Tai tu sita maza... - parode i Dovile. - ismokei visokiu keru? - dar labiau issigando.

- Tiesą sakant tai ne. - Išsišiepė.
- Negaliu gi tokių mažių normalios magijos mokyt, tai pirmakursiams ir antrakursiams dar tik teoriją kalu į galvą... - nutęsė.
- Net nežinau ar pajėgs trečiakursiai, ketvirtakursiai...

Aymi akivaizdziai palengvejo.
- Jau buvau issigandus... - nusijuoke.

Natalie nusijuokė.
- Hem... labai žiauriai tuos visus kentaurus išdarkei? - paklausė su lengva ironija balse.

- Kur jau ten...Net nespygtelejo, - sukikeno.

- Bet vis dėl to tu - žiauri, visą gaują... - Natalie išsišiepė.
- Beje, kaip Gabrielius gyvena? Kas naujo su magijos ministerija? Po mūsų niekas nebesikėsino į ją?

- Patys prasesi, - burbtelejo. - Gabrieliu maciau jau senokai...Todel, nezinau, - syptelejo. - O i ministerija niekas nesikesino, - sukikeno. - Tikriausiai, vel reikes ten apsilankyt...Jei dar kas nors liko, - nusijuoke.

Visa laika klausiusi pokalbio isiterpe
- Zinot, nors dar mokine tureciau but taciau smagu butu jeigu ir mane pasiimtumet.. - paklaksejo akutemis i Aymi ir Natalie

- Juokauji? - nustebus paziurejo i Dovile. - Gal nori, kad tave ten nudetu?

Natalie išsišiepė.
- Tiksliau gal nori kad IR tave ten nudėtų? - Mergina ėmė juoktis prisiminus, kad kartą jau buvo mirusi.
- Oh... vis dėl to... ne kiekvienam pasiseka prisikelti...

- Is tikruju, Dovile, nemanau, kad tave reiketu imti, - visai rimtai tare. - Nenoreciau, kad tave nudetu... Dar kersyt reiktu, - sukikeno.

- pf.. tai man reikia sedet uzsidarius? - supyko. - zinai, kentaurai vis siokia tokia pramoga buvo..

- Klausyk, - labai rimtai prasneko ziuredama Dovilei i akis. - As visai nenoriu taves prarast. Mes ir pacios neaisku ar keliausim.

- mhm.. - burbtelejo po nosim *visada sitaip..*

((letinkit tempusxDDDD))

- As rimtai, - debtelejo i Dovile.

[eik i skype xDD yra naujienu xDD]

- as irgi.. - tyliai pasake

- Is tikruju... - beviltiskai paziurejo i drauge.