Uzdraustasis miskas

*žiūri į tą pusę iš kur atėjo garsas, tada klausiamai pažvelgia į Gabrielį*

gabrielius ploja ranka sau i kakta
-visai pamirsau...Sea, dovanok, dabar negaliu..Gal ryt susitinkam...misko proskynoj, nes stadione negalima keliaut oru.. Turiu begt-skubiai tarsteli ir pabuciaves Sea nulekia per miska, palikdamas ja viena.

pasileides tolyn Gabrielius bego kelias minutes, kol pagaliau pamate pamiskeje stovincia Mey. Tada sustojo ir priejes paklause:
-na kaip? pavyko?

*atsistoja ir nusipurčiusi žemes paslapčia nubėga paskui Gabrielį. -dabar sužinosiu ką nuo manęs slepi,- pagalvoja ir veide šmėsteli šypsena. Pamačiusi, kad jis susitiko su Mey sustojo atokiau ir pasislėpė tamsoje tarp tankių krūmų, bandydama išgirsti apie ką jie kalba. -Jei jis mane pamatys - man šakės,- pagalvoja ir sulaiko kvapą*

-as jos niekur negaliu rasti, ji lyg i vandeni ikritus, todel palikau ta daikta jos kambaryje, o slaptazodi zinau tik as ir ji, todel niekas kitas nepaims- nuleidziu akis lyg buviau padarius nusikaltima

-tokiu atveju esu labai tau dekingas-nelauktai nusisypsojo Gabrielius-Iza tikrai ji atras, o dabar ziedas saugus.

*-kas per žiedas?-susimąsto ir toliau tyliai stebi, kaip pasisuks įvykiai.*

atsiduses Gabrielius nusisypsojo
-viskas gerai, tu tik pervargusi. Gal geriau pailsek? atrodai kazkokia perbalus?

Prieinu apkabinu Gabrieliu, tada apsisuku ir paeinu link pilies, tada pamoju jam- iki- ir pasileidu begte is misko

-aciu uz pastangas!-susuko Gabrielius pavymui Mey ir jai dingus atsisedo ant akmens. Paremes ranka smakra kiek pagalvojo, bet netiketai isgirdo sakeles takstelejima. Idemiai apsidaires nieko nepamate, bet juto, kad netoliese kazkieno esama. Nusprendes nebesiterlioti su paieskomis pakilo ir dingo tarp medziu.

*išlindo iš už krūmų ir mąstydama išėjo.*

kiek atsigavusi Jessica pakilo ir pamasciusi apsidaire. Buvo pacioje misko gilumoje. Tada dingo oru.

Oru atkeliaves i miska Gabrielius atsiremia i viena is medziu kamienu.
-Homunum revello!
Kerais nerades ne gyvos dvasios jis syptelejo ir kilstelejo lazdele.
-Avis.-is jo lazdeles isskrido keletas geltonu pauksteliu. Tuomet jis nusitaike i juos ir paleido keleta keru:-Sectumsempra! Avada Kedavra! Incendio!-trims pauksteliams nukritus negyviems jis nusitaike i paskutiniji.-Accio pauksti!-ir pauksciui atlekus i jo delna pririso jam prie kojeles pergalenta:

"laukiu miske"

Palietes pauksti lazdele jis tare:
-Imperio. Skrisk pas Mey.

Ir stebejo, kaip paukstelis nulekia link pilies. Tada lazdele panaikino kitu kunelius ir syptelejes isiklause.

Nusprendes, kad dar spes su ja pasimatyti jis pririso prie kamieno raudono audelko skiautele ir dingo oru.

Atejusi i uzdraustaji miska atsisedau ant zoles ir issitraukiau pergamenta su plunksna

idemiai apziurejusi vietoves kai ka pasizymejau pergamente ir atsistojusi ejau mokyklos link

*Atejau*
Mes Gerem Dektine Alu vyna ir namine

(( o, kas grizo xDDD welcome back ;D ;D ;D ))

((Ir vel dingoxDD))

Karina lyg is niekur nieko isdygo miske ir nubego gilyn. Pagaliau suradusi akmeni apie kuri kazkada jai pasakojo Izabela Karina tiesiog atsisedo prie akmens ir pradejo laukti kol patekes menulis. Jos mintyse praskriejo milijonai zodziu kol ji lauke pilneties ir paskutinieji buvo *gal......... ji dar gyva...... gal.............*

Viska gerai apgalvojusi Karina nusprende neieskoti kaltu ir nedaryti nesamoniu del pusseseres mirties *tiesiog taip nutiko*. Mergina pakilo ir nuejo.

Karina atejo i misko nedraudziamaja teritorija ir sustojo tada eme apziurineti medzius. Suradusi reikiama medy pamojo mokinems, kad ateitu.

- Stai, tas medis apie kuri pasakojau. Ant zemes yra anglys kuriu mums ir reikia pasiimkit ju po keturis gabalelius ir einam atgal i klase