Uzdraustasis miskas

-nors keistai nuskambes, bet kazkodel man atrodo, kad jam reikia prisiminimu. Tavo. Manau, kad tai smekla be atminties.

-mano? prisiminimu? - keistai žiūrėjo į Gabrielį.
- kam jam jų?

-nezinau. Galbut tu zinai kazka, kas seseliui artima.. Nemanau, kad esi girdejusi legendas apie misku juodasias dvasias?

*šešėlis pradėjo trauktis*
- kokios jos?- neramiai paklausė.

-yra zmoniu, kurie mirstsa miskuose. Isimtiniais atvejais, jei zmogus paskutini karta apzvelges pasauli pamato mirties gele, jis tampa juoduoju misko seseliu. Tai zmoniu dvasios, neteke atminties. Gali buti, kad si jos ir troksta, taciau jai tinka ne bet ko atmintis, o tik zmoniu, kuriuos pazinojo praeitame gyvenime.-tada patylejes paklause:
-Seaside, ar kas nors is tavo artimuju mire siame miske?

- nežinau.. kai brolį nužudė gyvenome trobelėje netoli miško.. paskui tėvai dingo.. mane pasiėmė senelę.. nlb ką prisimenu.. bet ar gali būti.. *šešėlis šmėstelėjo tarp medžių ir dingo*
- tai jis nieko neprisimena?

-nieko. Net ir taves. Jis galejo tave surasti nebent vedamas amzino rysio tarp jo ir jam brangiu zmoniu..
Visa kuna vel nudiege skausmas ir suprates, kad nebegali ilgiau delsti, Gabrielius atsistojo.
-Einam, jau visai netoli..

*žiūrėjo į vietą kur buvo siluetas, paskui nusekė paskui Gabrielį*
- ką jie gali padaryt, kokios pasėkmės?

-jie tau nieko nedarys, jei nebandysi ju sunaikinti. Viskas ko jie nori- atsiminti, kas jie yra ir tada palikti si pasauli jau amzinai.

-tai aš turiu jam padėti atsimint? jie turi kūną?- paklausia eidama.

-tu neturi, o gali. Pati matei, kaip tas padaras atrodo. Tai ir nuspresk, ar jis turi kuna, ar ne. -Susimastes Gabrielius ejo taku, o po to staiga tare:- Na stai, jau matau ja. Palikes Seaside ant tako jis greit nubego i desine ir grizo nesinas sauja ugniazoles lapu.

-pasėdėkim čia.. manai tai galėtų būti mano brolis?- paklausė žiūrėdama į ugniažoles.

-nezinau. Jei ji nuzude trobeleje, tai nemanau. Bet ne visada viskas vyksta taip, kaip atrodo zmogzudystes vieton uzklydusiam zmogui. Jei yra tikimybe, kad tavo brolis mire ne trobeleje, tik veliau buvo i ja nugabentas, tada taip, tai gali buti ir jis.

-kaip viskas keblu.. *atsisėdo ant žemės ir atsirėmė į medį*

-Pakankamai, bet isnarpliojama.

vel pajutes skausma Gabrielius uzsimerke ir tarstelejo:
-po galais, nesiseka siandien! Tada issitrauke ta pati buteliuka, is kurio gere raudona skysti pries keliasdesimt minuciu. Tada i jo vidu imete keleta ugniazoles lapu, kuriuos pries tai sutryne pirstais. Skystis akimirksniu tapo tamsiai melynas ir Gabrielius ji ryztingai isgere. Atsiremes i medzio kamiena pastovejo kelias sekundes, neisitikines, ar nepraras samones kaip ir praeita karta, taciau dabar, atrodo, jautesi geriau.

*pamačiusi kaip Gabrieliui blogai atsistojo*
-eime, palydėsiu tave iki namų,- šyptelėjo.
- pailsėsi, kam kankinies?

-nesikankinu,- uzgincijo Gabrielius-priprates prie skausmo. Nelydek, neverta. Manau, kad siandien jau atgavau beveik visas jegas. Tai pasakysi kur tu gyveni at ne?

-kiauram katile,- šypteli. *įlipa į mefį ir atsisėda ant šakos*

-negi rimtai ketini vel tunoi medy? -nusijuokia Gabrielius-geriau lipk zemyn ir keliaujam.

-dabar yra gan vėlu, abejoju jei tu išeisi, ar mane dar kas trukdys,- šypteli.
- jei nori eik, aš dar šiek tiek pabūsiu..

-Gerai..Bet Sea, nepamirsk, kad tu be lazdeles. Jei pamatysi ka keista geriau dink oru kuo greiciau. Tada pokstelejes isnyko oru, taciau nedingo, o atsirado ant sakos salia Seaside.-Saugokis.-ir pabuciaves ja dingo oru.

-jei tu žinotum, kad nemoku dingt oru,- šyptelėjo, išsitraukė iš kišenės laišką ir ištraukė jo turinį. Voke buvo: Seaside ir jos brolio vaikystės nuotrauka ir prirašytas pargamento lapas. Išsitraukė pargamentą ir pradėjo jį tyrinėti.
- kodėl niekada niekas negali rašyti normaliai? kodėl reikia viską įslaptint?- paklausė savęs ir žiūrinėjo lapą.

*nušoko nuo šakos ir dingo tarp medžių*

*Ateina ir pasivertusi kate uzsoka ant sakos*

*Siek tiek patupejiusi nulipu nuo medzio ii patraukiu is misko*