Prie baro

Dora įėjusi prisėdo prie baro ir užsisakė pieno kokteilį.Poto dar šiek tiek vyno kad praeitų skausmas.:
-Nuskaičiuokit nuo sąskaitos,-tarė ji ir pradėjo gerti vyna.

Baigusi ji dingo oru.

Ilijus nusieido laiptais nesinas susnim laikrasciu. Pateske juos ant baro.
-Aciu, tevuk.- Issisiepe ir isdroze pro duris palikes barmena be zado.

Ilijus su Dora iejo i uzeiga. Laisvas tebuvo vienas staliukas, tad jie ji ir pasirinko. Vaikinukas atitrauke jai kede ir merginai atsisedus pats prisedo ant kitos.

-Nuo tada koks buvai pasidarei malonesnis,-ji šyptelėjo.

-Koks buvau?-Nustebo.-Ka turi galvoje?

Kai priejo barmenas ir paklause ko jie uzsisakys Dora tarė:

-Man kavos ir ...hm...kepsnį..o Tau Ilijau?

Išgirdudi Ilijaus klausima ji nutilo.

-Man tiesiog kavos.-Syptelejo.-Nealkankas.-Pasiteisino Dorai. Barmenui linktelejus ir nuejus nepaliko temos ramybeje.-Taigi ka turejai galvoje sakydama, nebe toks kaip anksciau? Atsimeni, kas as buvau?

-Na... aš.... tik... girdėjau,-ji bandė to nepriminti.

- Ka girdejai?- Pajuto, kaip po truputi ima virti pykciu, bet is karto susivalde.

-Naa...-Ji dar labiau bandė slėpti tiesą.

Ilijus griebesi kitokios taktikos. Pasilenke arciau jos ir visiskai ramiu balsu tyliai pasake:
-Dora, prasau. Man reikia prisiminti, kas esu, ir tik tu gali man padeti. Nesvarbu ka girdejai.

-Na...Buvai ....Na tikrai nelabai geras žmogus...-jai trūko žodžių nes ji negalėjo priversti Ilijaus būti gabrieliumi.Ji nenorėjo.

Ilijus mikliai susigaude.
-Vel apie ji. Kaip ir Sofija. Negi ir tu manai, kad as Gabrielius?

-Šeip tavo vardas toks...-Dora pamatė barmena su jos kepsniu ir kava ateinantį prie jų,Dora po 15 min. buvo suvalgiusi savo kepsnį ,kai suvalgė ji jau pasijautė geriau.

Ilijus susimastes gurkstelejo kavos.
-Bet jei as is tikruju jis,kodel nejauciu jokio noro eiti ir zudyti visus is eiles? Ir kodel esi garantuota, kad as tai jis?

-Aš žinau kad tu jis.Buvai šaltakraujis.Na,bet Ilijus labai man patinka.Tikras draugas,-ji šyptelėjo.

-Dekui.-Syptelejo jis suvokes zodziu dviprasmybe.-Nepaisant to, net jei ir buvau Gabrielius, man ramybes neduoda dar vienas dalykas..-Nutese ir staiga nutilo uzsiziurejes pro langa.

-Koks?

Ilijus atsiduso.
-Skaiciau apie ji ir ieskojau. Vienas faktas nesutampa. Jei buciau Gabrielius, argi netureciau buti demonas?-Susimastes pakele i ja zydras akis.

-Nežinau..

Ilijus papurte galva.
-Gal ir idiotiskai nuskambes, bet Dora, paziurek i sita.-Pasake jis ir atsistojes nuejo prie baro. Paeme nuo jo viena is senu laikrasciu, kuriuos pries tai buvo atidaves barmenui. Tuomet grizo prie staliuko. Jis atverte MZ puslapi ir padejo ant stalo straipsni apie MV su Gabrieliaus nuotrauka.-Klausyk, as pats buvau sokiruotas kai nuotrauka pamaciau pirma karta. Jis be galo i mane panasus. Bet gerai isiziurejus pamatysi skirtuma. Jo plaukai tamsus, o mano - sviesus. Gabrieliaus netgi akys juodos spalvos, o mano melynos.-Atsiduso.-Ir jei buciau jis tai tureciau demonisku galiu. Tokiu, kokios cia aprasytos. Valdyti ugni ir panasus slamstas. Bet as to negaliu. Dar keisciau tai, kad jis dingo pries sesis menesius, o as atsiradau butent dabar, nors ir neatsimenu kas esu. Dora, pagalvok. Jei zmogus prarado atminti, kokia procentali tikimybe jam oru grizti i vieta kurioje gyveno? Gal as cia atkeliavau ne laiku ir ne vietoj, o barmenas mane sumaise su Gabrielium, nes mes tokie panasus.-Atsiduso.-Juk ne pats tada nuejau i kambari. Jis mane uztempe.

-Bet,jis tai tu...Aš žinau.Aš galiu tau apie tave viską papasakoti.Jaigu tu man prižadėsi kad nepasikeisi.

- Dora. Jis ne as. -Nusisypsojo.-Kad ir kaip keista tai atrodys. Todel pasakok man drasiai.