Prie trobeles

stai koks vaizdas ziurint pro trobeles langa

Ateinu i pieva ir virstu Drakonu, mano juodi zvynai, suspindi saules sviesoje, pakylu i dangu ir pradedu sklandyri ir atlikineti visokius triukus ore

Pamaciusi Sho kuri nuejo i trobele nusileidau ant zemes ir drakonisku pavidalu pabeldziau i duris

Prieinu prie trobeles ir pamatau drakoniuka kuris tovi ir sustrinku
-Ir ka man dabar daryti???* Paklausiu garsei saves

Misa prabilo - bu bek nuo manes. - Ir nusijuoke, tada atvirto i mergaite ir nubego i pili

ilindau i spinta ir nusimetes purvina megztini pradejau ziurineti ka cia apsirengus

Paziuri i toltance megaite... Po keliu minuciu pabeldziu i duris...

Kadangi nieks natidare duru praveriau duris is suktelejau
-Cia yra kas nors??

Ateje prie mano trobeles liepiu Misai uzsimerkti, o pats susvilpiu svilpuku

Kirai liepus man uzsimerkti , taip ir padarau, isgridrau kaip jis tik pustelejo i begarsi svilpuka

IS uz mano trobeles atleke keturi milziniski pegasai.
- gali atsimerkti.- Misai atsimerkus vel prabylu- issirink viena ir jis tave paskraidins, jei nori zinoma.

Atsimerkiu ir isizioju prieinu prie vieno ir mostelejusi lazele pakylu i ora
- jie nuostabus, bet neskrisiu. geriau tegu keliauja namo-
nusileidziu ir pasuku i pili,
-buvo maloni dovana, dabar eisiu i savo kambari- nubegu i pili

griztu i pili

Isisgandusi begu prie trobeles ir atsiremiu i trobeles siena. tada apsizvalgau ir patraukiu i trobeles vidu

Ramiai vaikštau po kiemą

Apsisukau ir išėjau į direktorės kabinetą

Atėjau atsisėdau ant akmens.

Atsistojau ir išėjau

*Einu link trobelės. Štai aš jau ir prie durų. Pabarškinu norėdama paklausti ar Hagridas bus magiškųjų gyvūnų priežiūros mokytojas ar ne? Bet man niekas neatidaro. Dar pastoviu pora minučių ir nueinu nusivylusi, nes nesužinojau atsakymo.*

*Aš prie trobelės. Pamatu kažką ateinant. Greit išsitraukiu magiškąją plunksną ir perbraukus ja atsiduriu juodoje dėžėje kurioje manęs niekas napamatys.*




Supratus, kad nėra pavojaus aš išlendu ir lekiu į mokyklą.

Atėjusi į pievą Sara išsitraukė lazdele ir kamuoliuką.
-Wingardium leviosa,- ištarė ir kamuoliukas pradėjo sklesti dideliu ratu. Sklende letai, nes buvo sunkus. Įpusėjės ratą kamuoliukas neteko greičio ir pradėjo kristi.
-Accio,- ištarė Sara nukreipdama lazdelę į kamuoliuką ir jis atskrido tiesiai jai į ranką. Staiga Sara prisiminė kokius kerus seniai bandė. Ji pagalvojo apie tai, kaip jai sekasi pamokose ir ištarė:
-Expecto patronum!,- blankus oceloto pavidalas išlindo iš lazdelės galo ir vėl išnyko. Sara nusišypsojo. Ji vėl nukreipė lazdelę į kamuoliuką.- Wingardium leviosa!,- ir kamuoliukas pradėjo sklesti šiek tiek greičiau nei pirma.

Nusprendusi kad siai dienai gana Sara istare:
-Accio,- ir klamuoliukas atskrido pas ja. Tada Sara atsistojo ir nuėji į didžiąją salę.