Džeinės Grand kūryba.

Toks pasakojimas apie nerūpestinga mergina kuri prarado brangius žmones ;D

[i]Sveiki,aš Beata.Man 13.Mokausi gal ir nepergeriausiai,daug draugų neturiu. Norėčiau papasakoti apie tai ko jums gyvenime labiausiai nereikėtų daryti.

Atsikėlusi ryte pažvelgiu pro langa.Apsiniaukes dangus.Žmonės su lietpalčiais keliauja į darbus,mašinos burzgia,teršdamos aplinka.Tokia aplinka man nepatinka.O dar namie..Pasigirsta rėkimas kaip ir kiekvieną ryta.
-BEAAATA!!!!!!-šaukia mama kiek įstengdama.
-Einu,einu.-tariu lyg su pykčiu lyg su meile.
Neperlabiausiai myliu savo mama,ji ant manęs dažnai rėkia.O tėtis irgi neišsvajotojų.Jis galvoja kad dirbti sunku.Nulat man kartoja kad pinigai uždirbami..Jis nevertina mano pastangų kai jam padarau vakariene.Pavalgo,atsistoja ir eina link televizoriaus.Vatoks jo ir darbas!
Vieną dieną susipykau su mama,katik grįžusi iš mokyklos.Vos pražengiu namų slenkstį ji užpila ant manęs vandens stikline ir sako:
-Sutrina kaip visada,nors nusipraustai.
Tada ir užviriau pykčiu.Nuėjusi į savo kambarį pradėjau verkti.Nutariau paskambyti savo draugei Laurai.Jai buvo 16.Ji visada mane supranta,paguodžia.Tačiau šį karta ji neatsiliepė.Baisi mintis nudiegė mane:
*O gal kas nors atsiko jai?*
Nutariau pabėgti.
Tačiau kada? kur bėgsiu?
Šita mintis nekvaršino man galvos.
~~~
Nuėjusi į mokykla iškarto išgirdau užgauliojimus :
-Ei valkata kur keliauji?
Jie nesupranta kad gyvenam nepergiariausiai bet užtektinai.
Sustojusi prie rūbinės nusirengiau savo striuke.Tada tik prisiminiau Toma.
Savo gyvenimo meile.Tačiau jis mane laikė tik drauge.Jis buvo pabaiges mokykla.
Jam buvo 18.Nutariau nedalyvauti pamokose ir nubėgti pas jį.
~~~
Bėgdama šaligatviu galvojau tik apie tomą.Sustojusi prie jo durų įtemtai galvojau ar jis man padės.Galvojau kaip jį myliu.Paspaudžiusi durų skambutį laukiau kol kas nors atidarys duris.po kelių minučių jas atidarė Tomas.
-T..T..Tomai!-riktelėjau.-aš .. noriu pasikalbėti.
-Man viską pasakė Laura.Tu dėl manęs. Nori kad būtumėm kartu?-ji pasakiškai šyptelėjo.
Laura???Aš supykau.Netgi labai. Laurai patikiu paslaptis o ji jas visiems išpasakojo.Tomas išsklaidė mano mintis.JUk jis pagaliau nusišypsojo tai vadinasi taip! Tvirtai įžengiau į jo butą.Jame buvo lova,televizorius,staliukas su penkiom kedėm.Prisėdusi pagaliau prakalbau:
-Ar tu tikrai nori būti su manimi?
-Na..Pagalvosiu..
-Bet aš šeip nedelto.Noriu pabėgti..Namuose man nėra vietos..
-Teisybė..
-Tačiau kur man bėgti?
Jis supratingai kilstelėjo antakius..:
-Keliauk tačiau aš jau nebegaliu tavęs prižiūrėti..
Įsmeigiau akis į jį ir nutilau.Taip taip jis manęs nebemėgsta.Okei,-tariau mintyse,-Keliausiu į klaipėda,tačiau bilietas brangokas.
-Tomai gal gali man paskolinti pinigų.
-Ahha.-jis atsistojo ir nuėjas iš komodos ištraukė 20 litų ir padavė man.
Aš džiaugiausi nes niekada neliečiau tokio banknoto.Padėkojusi greitai dingau už durų.
~~
Bėgdama iš laiptinės prisiminiau kad man jau per sunku tysti kuprine tad į konteinerį sumečiau visus savo sąsiuvinius.Mano telefonas ėmė burgsti.Kažkas skambina.Pamačiau kad tai mama,tad atmečiau ragelį.
~~~~
Nuvažiavusi į klaipėda aš jaučiausi lyg ir nesava.Dvi dienas miegojau autobusų stotelėje.O galiausiai nutariau grįžti namo.
~~~
Tik pravėrusi namų duris pamačiau perbalusį mamos veidą.Ji iškart man sudavė.
Grįžes tėtis mane aprekė ir irgi mušė.Galiausiai pasakė:
-man gėda turėti tokią dukra.
Šie žodžiai mane įskaudino.
Tėtis pradėjo gerti.Mušė mama.Vakarais jie pykdavosi.O galiausiai išsiskyrė.
Į mokyklą net nesiruošiau eiti.Todėl ją pakeičiau.
Tomas įsimylėjo Laura.Todėl stengiuosi juos pamiršti..
~~~
Po metų.:
Dabar turiu naujų draugų kurie mane supranta.
Taisyklė kuri jums pravers:
Stenkis būti tokia kokią esi.Nedaryk permainų nes jos pakenks tiek tau tiek aplinkiniams.
-----------------------------------------------

wertinkit

Gražu (blush) (sun) ;**

Ačiuką. : /*** Ši istorija,nelabai ir graži,tačiau pamokanti ;D